Naudinga informacija
Kas yra depresija?
- prislėgta nuotaika,
- malonumo ir susidomėjimo anksčiau patikusia veikla praradimas, žmogus gali tapti abejingas, atsiriboti nuo artimųjų,
- sumažėjęs arba padidėjęs apetitas ir kūno svoris,
- miego sutrikimai (sunku užmigti, nakties metu dažnai nubundama, anksti nubudama ryte, tačiau atsikelti iš lovos sunku, po miego žmogus nesijaučia pailsėjęs; kartais gali būti ir atvirkščiai – miegama pernelyg daug),
- nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, sunkumas pradėti ir vykdyti įprastą veiklą, sunkumas galūnėse, poreikis pailsėti net ir po neitin sunkios veiklos,
- sutrikusios kognityvinės funkcijos (sutrinka dėmesio koncentracija, atmintis, sunku mąstyti, priimti sprendimus),
- bevertiškumo ir perdėtos kaltės jausmas, neutralūs įvykiai ar nedidelės nesėkmės priimamos kaip didžiulis pralaimėjimas, asmeninė nesėkmė,
- sunkesniais atvejais psichomotorinis sujaudinimas ar sulėtėjimas,
- mintys apie savižudybę.
Taip pat depresijos simptomais gali būti ir pyktis, priešiškumas, dirglumas, įvairūs somatiniai (kūno) pojūčiai.
Lengvos depresijos atveju rekomenduojamas psichoterapinis gydymas, o sunkesnės depresijos atveju psichoterapija derinama su medikamentiniu gydymu.
Miegas gali laikinai sutrikti dėl streso, miego aplinkos ar laiko juostos pokyčių, naktinio darbo, ūmios ligos. Ilgalaikiai miego sutrikimai gali pasireikšti sergant somatinėmis ar psichikos ligomis, vartojant tam tikrus vaistus ar psichoaktyvias medžiagas, esant miego apnėjai, neramių kojų sindromui ar cirkadinio ritmo sutrikimams. Tačiau nemiga gali būti ir izoliuota, nesusijusi su jokiais kitais sutrikimais.
Nemiga skirstoma į trumpalaikę – trunkančią iki 3 mėn. ir ilgalaikę (lėtinę) – trunkančią daugiau nei 3 mėn. Lėtinė nemiga diagnozuojama, kai yra visi išvardinti punktai:
- vienas ar daugiau nakties simptomų: atsigulus sunku užmigti, dažnai prabundama naktį, anksti nudundama ryte;
- vienas ar daugiau dienos simptomų: nuovargis, dėmesio ar atminties pablogėjimas, darbingumo pablogėjimas, nuotaikos sutrikimai, padidėjęs dirglumas, mieguistumas dieną, sumažėjusi motyvacija, dažnesnės klaidos, nerimas;
- minėtų simptomų nelemia blogos miego sąlygos ar skiriamas nepakankamas laikas miegui;
- simptomai kartojasi bent 3 kartus per savaitę bent 3 mėn.;
- simptomai nėra dėl kito miego sutrikimo.
Negydoma nemiga yra širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, nerimo sutrikimų, depresijos rizikos veiksnys. Pirmo pasirinkimo lėtinės nemigos gydymas yra kognityvinė elgesio terapija. Medikamentinis gydymas gali būti skiriamas trumpalaikės nemigos arba kitų būklių, dėl kurių išsivysto nemiga, gydymui.
Kas yra nemiga?
Kas yra obsesinis kompulsinis sutrikimas?
Obsesinio kompulsinio sutrikimo metu pasireiškia įkyrios mintys (obsesijos) ir įkyrūs veiksmai arba ritualai (kompulsijos). Obsesijos yra mintys, vaizdai ar impulsai, kurie vis ateina žmogui į galvą ir yra nemalonūs, keliantys nerimą, žmogus nuolat nesėkmingai bando jiems priešintis. Kompulsijos yra tam tikras elgesys, kurį žmogus nuolat kartoja, taip reaguodamas į obsesijas, pvz. itin dažnas rankų plovimas dėl minčių ir baimės, kad nuo jų galima kuo nors užsikrėsti; daugkartinis tikrinimas, ar išjungti buitiniai prietaisai, užrakintos durys; daiktų dėliojimas būtent tam tikra tvarka. Obsesijos ir kompulsijos gali užimti labai daug dienos laiko ir sutrikdyti žmogaus kasdienį funkcionavimą, labai išvarginti.
Panikos ataka (panikos priepuolis) – staiga, be priežasties kylantis stiprus nerimas, dažniausiai trunkantis keletą minučių ir lydimas šių simptomų:
- širdies permušimai, greitas širdies plakimas ar širdies „daužymosi“ pojūtis;
- prakaitavimas;
- drebėjimas ar virpėjimas;
- oro trūkumo ar dusimo jausmas;
- smaugimo ar springimo pojūtis;
- skausmas ar diskomfortas krūtinėje;
- pykinimas ar diskomfortas pilve;
- galvos svaigimo, nestabilumo, alpimo jausmas;
- karščio ir šalčio bangos;
- tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai;
- derealizacija (aplinkos nerealumo pojūtis) ir depersonalizacija (savojo “aš” nerealumo jausmas arba savojo “aš” suvokimo sutrikimas);
- baimė prarasti kontrolę ar išprotėti;
- mirties baimė.
Išsivysčius panikos sutrikimui minėti panikos priepuoliai kartojasi, atsiranda jų pasikartojimo baimė ir laukimas, dėl ko žmonės dažnai pradeda vengti situacijų, kuriose gali patirti panikos ataką ir pradeda vis labiau riboti savo gyvenimą.
Kas yra panikos ataka?
Kas yra nerimo sutrikimas?
Generalizuoto nerimo sutrikimas. Jam būdingas nuolatinis perdėtas nerimavimas dėl įvairių gyvenimo sričių. Nerimas dažnai pasireiškia įvairių situacijų kūrimu, galvojimu “o kas, jeigu…”, nerimavimu dėl ateities ir mažai tikėtinų įvykių. Kartu lydi raumenų įtampa, prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, diskomfortas epigastriume, sunku atsipalaiduoti, susikoncentruoti dėmesį. Žmogui sunku džiaugtis dabar vykstančiais dalykais, nes nuolat nerimaujama dėl ateities.
Specifinės fobijos. Konkreti situacija, kuri tuo metu nėra pavojinga, sukelia stiprų nerimą. Specinę fobiją turintis žmogus kaip įmanoma labiau stengiasi išvengti baimę keliančios situacijos. Mintis, kad reikės patekti į nerimą keliančią situaciją, sukelia laukimo nerimą, riboja žmogaus gyvenimą. Dažniausiai bijoma tam tikrų gyvūnų, aukščio, uždarų erdvių, medicinių procedūrų.
Socialinis nerimas. Pasireiškia baime atsidurti dėmesio centre, būti stebimam, neigiamai vertinamam kitų žmonių. Socialinėse situacijose jaučiamas labai stiprus nerimas, lydi tokie simptomai kaip išraudimas, prakaitavimas, rankų ir balso drebėjimas, padažnėjęs širdies plakimas, diskomfortas epigastriume ar pykinimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai pastebės šiuos simptomus. Žmogus pradeda vengti socialinių situacijų arba jose dalyvauja su didele baime. Po socialinių situacijų ilgai ir daugybę kartų jas pergalvoja akcentuodamas tik neigiamus dalykus ar tai, kas nepasisekė, kas nulemia tolesnių socialinių situacijų baimę.
Tai grupė sutrikimų, kuomet žmogus jaučia somatinius (kūno) simptomus, kurių atsiradimo negalima pilnai paaiškinti kita fizine ar psichine liga. Gali varginti vienas konkretus arba daug skirtingų, kintančių įvairių organų sistemų simptomų (pvz.: skausmas, nuovargis, virškinamojo trakto sutrikimai ir kt.). Žmogui šie simptomai sukelia didelį stresą, dažnai ir ilgai ieškoma jų medicininė priežastis, kreipiamasi į įvairius gydytojus, atliekama daug tyrimų. Manoma, kad šių sutrikimų priežastis yra psichologiniai išgyvenimai, kurie pasąmoningai išreikiami per kūno simptomus.